Ar verta pirkti Bitcoin: argumentai už, prieš ir rizika

Ar verta pirkti Bitcoin? Vieno atsakymo visiems nėra: jis priklauso nuo tavo pinigų, laiko ir to, kaip pakeltum staigų kainos kritimą. Sprendimo už tave nepriimsime, bet surašėme, ką iš tiesų perki, ką sako šalininkai ir skeptikai ir į kokius klausimus prieš pirkdamas turi atsakyti pats.

Kainų prognozių čia nerasi, nes jų sąžiningai pateikti negali niekas. Tai ne finansinis patarimas.

Bitcoin veikia nuo 2009 m. Tai įrašas viešame registre (blokų grandinėje), kurį vienu metu saugo tūkstančiai kompiuterių. Už jo nestovi nei įmonė, nei centrinis bankas: nėra vadovo, pelno ataskaitų ar dividendų. Taisykles nustato programos kodas, ir viena jų sako, kad monetų niekada nebus daugiau nei 21 milijonas.

Naujos monetos atsiranda kaip atlygis tinklą prižiūrintiems kasėjams, o tas atlygis maždaug kas ketverius metus sumažėja perpus. Šis įvykis vadinamas „halving“. Dėl to naujų Bitcoin į rinką patenka vis lėčiau.

Pirkdamas negauni dalies verslo, kaip perkant akciją, ir negauni pažado grąžinti pinigus, kaip perkant obligaciją. Gauni monetą, kurios kainą lemia tik tai, kiek už ją pasiruošęs mokėti kitas žmogus. Kaip visa tai veikia, paprastai paaiškinome gide kas yra kriptovaliuta.

Dar vienas dalykas, kurį naujokai supainioja: Bitcoin biržoje, programėlėje ir savo piniginėje yra ta pati moneta. Skiriasi tik tai, kas laiko raktus ir kiek sumoki tarpininkui. O futures sandoris ar biržos premija Bitcoin nėra, nors ekrane rodomas tas pats BTC ženklas.

Šalininkų argumentai dažniausiai sukasi apie tris savybes. Surašome juos taip, kaip jie skamba, ir pridedame, ko kiekvienas neįrodo.

Dalis šalininkų Bitcoin vadina „skaitmeniniu auksu“: turtu, kurio kiekio negali padidinti jokia vyriausybė. Tai palyginimas, ne faktas. Auksas turi tūkstančių metų istoriją, Bitcoin vos keliolika metų, ir per juos jo kaina svyravo gerokai stipriau.

Kritikų argumentai ne mažiau rimti, ir daugumos jų šalininkai neneigia.

Pagrindinis jų teiginys paprastas: jei turtas neuždirba pinigų, jo kaina laikosi tik ant kitų žmonių noro jį pirkti. Kol noras yra, kaina laikosi. Kas bus po dešimties metų, nežino nei skeptikai, nei šalininkai.

Yra situacijų, kuriose svyruojantis turtas kelia daugiau problemų nei bet kokia galima nauda, ir tai nepriklauso nuo to, kas teisus ginče dėl Bitcoin ateities.

Bendras vardiklis visur tas pats: priverstinis pardavimas. Svyruojantį turtą galima išlaukti tik tada, kai tų pinigų nereikia. Kai reikia, parduodi ta kaina, kuri yra tą dieną.

Rizikos panaikinti negali, bet ją galima apriboti. Tie, kas Bitcoin perka, dažniausiai laikosi kelių įpročių. Aprašome juos kaip metodus, ne kaip patarimą pirkti.

Pirmas: tik tiek, kiek gali sau leisti prarasti. Praktiškai tai reiškia sumą, kurios netekęs nepakeistum nei būsto, nei maisto, nei planų artimiausiems metams.

Antras: reguliarūs maži pirkimai, angliškai vadinami DCA (dollar cost averaging). Žmogus perka už tą pačią sumą, pavyzdžiui, 50 € kas mėnesį, nežiūrėdamas kainos. Kai kaina žema, už tuos pačius pinigus gauna daugiau satoshi, kai aukšta, mažiau, todėl vidutinė pirkimo kaina išsilygina. Per metus tai 600 € ir dvylika pirkinių, tad čia svarbūs ir kaštai: biržos spot rinkoje su 0,1 % mokesčiu vienas 50 € pirkinys kainuoja 5 centus, o Revolut lietuviškose sąlygose sumoms iki 200 € nurodytas minimalus mokestis nuo 0,99 €, t. y. beveik 12 € per metus. Metodas pašalina spėliojimą, kada pirkti, bet nuo nuostolio neapsaugo: jei kaina ilgai krenta, krenta ir viso tavo pirkinio vertė.

Trečias: jokio sverto, kol nesupranti, kaip veikia likvidacija. Ketvirtas: ilgam laikomos monetos keliauja į savo piniginę, kad nepriklausytų nuo vienos biržos. Apie tai rašome gide apie kripto piniginę, o platesnį požiūrį į sumas ir paskirstymą rasi gide kaip investuoti į kriptovaliutas.

Spot rinkoje perki patį Bitcoin. Jei kaina nukrenta 30 %, tavo monetų vertė sumažėja 30 %, bet monetų kiekis lieka tas pats ir gali laukti. Blogiausias scenarijus yra tai, ką sumokėjai.

Futures rinkoje Bitcoin neturi. Turi sandorį dėl kainos, dažniausiai su svertu. Su 10x svertu 100 USDT užstatas valdo 1 000 USDT poziciją, ir maždaug 10 % kainos judesio prieš tave užtenka, kad birža poziciją uždarytų, o užstatas dingtų. Bitcoin toks judesys kartais įvyksta per dieną. Laukti atsigavimo nebegali, nes pozicijos nebėra.

Mokesčiai irgi skaičiuojami nuo visos pozicijos. Kai futures „taker“ mokestis 0,06 %, kaip WEEX, Bitget ar Bitunix, 1 000 USDT pozicijos atidarymas kainuoja 0,60 USDT ir tiek pat uždarymas, nors tavo pinigų ten tik 100 USDT.

Tai svarbu todėl, kad biržų premijos stumia būtent į futures. YuBit už 100 USDT, laikomus futures sąskaitoje, duoda 200 USDT pozicijos kuponą, o WEEX 500 USDT pozicijos airdrop prideda tik prasukus 1 000 USDT futures apyvartos. Tai prekybos kreditas, ne Bitcoin. Kaip veikia svertas ir likvidacija, aiškiname gide kaip pradėti prekiauti kripto futures, o realias premijų sumas rodome čekiuose.

Bitcoin kainos niekas nekontroliuoja, todėl niekas negali garantuoti ir grąžos. Kiekvienas pasiūlymas su fiksuotu procentu per dieną ar savaitę yra arba labai rizikingas produktas, arba apgaulė. Dažniausiai antra.

Sukčiai mėgsta Bitcoin dėl dviejų priežasčių: pervedimo neįmanoma atšaukti, o naujokas dar neatskiria tikros biržos nuo jos kopijos. Schemos kartojasi, todėl jas nesunku atpažinti iš anksto. Daugiau pavyzdžių, tarp jų ir netikrų biržų premijų, surinkome gide kaip išvengti kripto premijų apgavysčių.

Mokesčiai sprendimo nenulemia, bet juos reikia žinoti iš anksto. Lietuvoje pats pirkimas už eurus neapmokestinamas. Pardavimu VMI laiko pardavimą už eurus, keitimą į kitą kriptovaliutą ir atsiskaitymą Bitcoin už prekes.

Apmokestinamas pelnas, t. y. pardavimo vertė minus dokumentais pagrįsta pirkimo kaina. Jei bendras metų pelnas iš kriptovaliutų ir kito asmeninio turto pardavimo neviršija 2 500 €, jo nei mokėti, nei deklaruoti nereikia. Viršijus pelnas deklaruojamas GPM311 forma iki gegužės 1 d.

Du dalykai, kurie nustebina naujokus. Pirma, Bitcoin iškeitimas į USDT ar kitą monetą jau laikomas pardavimu, nors eurų dar nematei. Antra, pelną reikia pagrįsti dokumentais, todėl biržos išrašus verta saugoti nuo pirmo pirkinio: be jų neįrodysi, už kiek pirkai.

Dar vienas faktas: nuo 2026-01-01 taikomas DAC8, pagal kurį kripto paslaugų teikėjai klientų duomenis teikia mokesčių administratoriui. Tarifus ir pavyzdžius rasi gide apie kripto mokesčius Lietuvoje.

Atsakymo, ar pirkti, čia nėra ir nebus. Jį turi tik tu, kai sąžiningai atsakai į šiuos klausimus. Jei nuspręsi pirkti, tvarką ir kaštus rasi gide kaip pirkti Bitcoin.