Kas yra kriptovaliuta? Paprastas paaiškinimas naujokui

Kas yra kriptovaliuta? Tai skaitmeniniai pinigai, kurių apskaitą veda ne bankas, o tūkstančiai kompiuterių visame pasaulyje bendrame registre, vadinamame blokų grandine. Niekas vienas jų neišleidžia ir negali savavališkai pakeisti, kas kiek turi.

Žemiau paprastai paaiškiname, kaip tai veikia, kuo skiriasi Bitcoin, altkoinai ir stabiliosios monetos, kas yra kriptovaliutos kasimas, kaip žmonės realiai gauna kriptovaliutų ir kokia rizika laukia naujoko. Pabaigoje rasi trumpą terminų žodynėlį.

Įsivaizduok bendrą apskaitos knygą, kurios kopiją turi kiekvienas tinklo dalyvis. Kai Jonas siunčia Petrui 0,01 BTC, sandoris išplatinamas tinklui, tinklo kompiuteriai patikrina, ar Jonas tikrai turi tiek monetų, ir įrašo sandorį į naują bloką. Blokai sujungti vienas su kitu kriptografija, todėl pakeisti seną įrašą praktiškai neįmanoma: reikėtų perrašyti visus vėlesnius blokus daugumoje tinklo kopijų.

Iš to išplaukia kelios savybės. Sandoriai matomi viešai (nors adresai nesusieti su vardais). Pervedimą galima atlikti bet kuriuo paros metu be banko. Bet ir atšaukti klaidingo pervedimo negalima: jei išsiuntei ne tuo adresu, pinigai nueina.

Eurus išleidžia Europos centrinis bankas, o tavo sąskaitą veda komercinis bankas. Jei pamiršti slaptažodį, bankas jį atkuria. Jei pervedimas klaidingas, kartais pavyksta jį atšaukti. Indėliai iki tam tikros sumos apdrausti.

Su kriptovaliuta daug kas kitaip. Bitcoin kiekį nustato programos taisyklės, ne centrinis bankas. Jei monetas laikai savo piniginėje, jų niekas negali užšaldyti, bet ir niekas neatkurs, jei prarasi prieigą. Indėlių draudimo nėra. Kaina kinta kiekvieną minutę, nes ją lemia tik pasiūla ir paklausa.

Kasdieniams pirkiniams Lietuvoje kriptovaliuta beveik nenaudojama. Žmonės ją laiko kaip investiciją, ja prekiauja ar naudoja pervedimams į užsienį. Atsiskaitymas kriptovaliuta už prekes mokesčių požiūriu irgi laikomas jos pardavimu.

Dažnas klausimas: jei moneta yra tik įrašas kompiuteryje, kodėl ji kainuoja pinigų? Atsakymas tas pats kaip ir daugeliu kitų atvejų: vertę lemia tai, kiek žmonės sutinka už ją mokėti. Bitcoin atveju tai paremta ribotu kiekiu, tuo, kad jo negalima sukurti iš nieko, ir tuo, kad jį priima vis daugiau biržų, mokėjimo įmonių ir investuotojų.

Kitų monetų vertė dažnai susijusi su tuo, kiek jų tinklas naudojamas: pavyzdžiui, Ethereum tinkle už kiekvieną operaciją mokamas mokestis ETH. Tačiau daugybė monetų neturi jokios realios paskirties, ir jų kaina laikosi tik ant spekuliacijos. Tokios monetos gali nukristi beveik iki nulio.

Bitcoin (BTC) yra pirmoji kriptovaliuta, paleista 2009 m. Jos autorius pasirašė Satoshi Nakamoto slapyvardžiu, ir iki šiol nežinoma, kas tai. Bitcoin kiekis ribotas: iš viso jų bus ne daugiau kaip 21 milijonas. Dėl to daug kas jį laiko „skaitmeniniu auksu“, t. y. vertės saugojimo priemone, ne kasdieniais mokėjimų pinigais.

Altkoinai yra visos kitos kriptovaliutos. Didžiausias iš jų Ethereum (ETH), kurio tinkle veikia programos, vadinamos išmaniosiomis sutartimis. Yra tūkstančiai kitų: vienos turi aiškią paskirtį, kitos yra tik pramoga ar spekuliacija. Pavyzdžiui, MEXC turi apie 2 000 monetų, ir tarp jų pasitaiko šlamšto, todėl prieš pirkdamas nežinomą monetą pasidomėk, kas už jos stovi.

Stabiliosios monetos susietos su įprasta valiuta, dažniausiai doleriu. Populiariausia USDT: 1 USDT apie 1 USD. Biržose jos atlieka pinigų vaidmenį. Plačiau rašome gide kas yra USDT.

Garantijos nėra niekur, bet kelios patikros padeda išvengti akivaizdžiausių spąstų. Pažiūrėk, ar moneta prekiaujama keliose didelėse biržose, ar tik vienoje mažoje. Pasidomėk, kas ją sukūrė ir ar ji turi aiškią paskirtį, kurią gali paaiškinti vienu sakiniu.

Būk atsargus su monetomis, kurias tau rekomenduoja nepažįstami žmonės socialiniuose tinkluose, kurių kaina per kelias dienas pakilo kelis kartus arba kurių didžioji dalis priklauso keliems adresams. Jei negali suprasti, už ką moki, geriau nemokėk.

Naujokui paprasčiausia pradėti nuo didžiausių ir seniausių kriptovaliutų, o eksperimentams su mažomis monetomis skirti tik nedidelę dalį sumos.

Kasimas (angl. mining) yra būdas, kuriuo Bitcoin tinklas įrašo naujus blokus ir išleidžia naujas monetas. Kasėjų kompiuteriai lenktyniauja spręsdami matematinę užduotį. Kas pirmas išsprendžia, tas įrašo bloką ir gauna atlygį naujomis monetomis bei sandorių mokesčiais. Šis principas vadinamas „proof of work“ (darbo įrodymas). Maždaug kas ketverius metus atlygis už bloką sumažėja perpus (halvingas).

Ne visos kriptovaliutos kasamos. Ethereum 2022 m. perėjo prie „proof of stake“ modelio: vietoje kompiuterių galios tinklą saugo dalyviai, užstatę savo monetų. Todėl ETH nebekasamas.

Kasimas sunaudoja daug elektros, nes kasėjai varžosi skaičiavimo galia: kuo daugiau kasėjų, tuo užduotis sunkesnė. Tai yra ir Bitcoin saugumo pagrindas. Norint suklastoti įrašus, reikėtų turėti daugiau galios nei visi kiti kasėjai kartu, o tai kainuotų milžiniškas sumas. Kai visi Bitcoin bus iškasti, kasėjai uždirbs tik iš sandorių mokesčių.

Daugumai žmonių šiandien ne. Bitcoin kasimą perėmė specializuoti įrenginiai (ASIC), kurie dirba didžiuliuose duomenų centruose su pigia elektra. Namų kompiuteris ar vaizdo plokštė su jais nekonkuruoja: dažniausiai elektros sąskaita būtų didesnė nei uždirbtos monetos. Pridėk įrangos kainą, triukšmą, šilumą ir tai, kad įranga greitai sensta.

Kai kurias mažesnes monetas dar įmanoma kasti vaizdo plokštėmis, bet jų vertė labai svyruoja, o pelnas priklauso nuo elektros kainos, kurios Lietuvoje negali vadinti pigia. Paprastai kriptovaliutą paprasčiau ir pigiau nusipirkti nei iškasti.

Dažniausiai jas perka. Kripto biržoje įneši eurų banko pavedimu ar kortele, nusiperki USDT ar Bitcoin ir laikai biržoje arba perkeli į savo piniginę. Visi žingsniai ir būdai aprašyti gide kaip pirkti kriptovaliutas Lietuvoje, o kaip saugoti monetas, rašome gide apie kripto piniginę.

Kitas kelias yra biržų pasveikinimo premijos. Jos realios, bet mažesnės nei reklamoje. Pavyzdžiui, BingX už vien registraciją be įnašo duoda nuo 5 iki 30 USDT, o WEEX reklamuoja iki 30 000 USDT, bet įnešus 100 USDT realiai gausi iki 30 USDT. Dauguma tokių premijų yra prekybos kreditas futures prekybai, ne pinigai, kuriuos gali iš karto išsiimti. Ar jos tau tinka, padeda nuspręsti gidas ar verta imti kripto premijas, o visų biržų reklamą ir realias sumas rasi čekių palyginime.

Kai kurie gauna kriptovaliutų kaip atlygį už darbą, airdrop iš projektų ar palūkanas už užstatytas monetas. Atmink, kad ir gautos, ir parduotos kriptovaliutos Lietuvoje turi mokestinių pasekmių: apie tai gide kripto mokesčiai Lietuvoje.

Kriptovaliutos gali duoti pelno, bet ir greitai jo atimti. Prieš įnešant pirmus eurus verta žinoti pagrindines rizikas.

Europos Sąjungoje kriptoturto paslaugas reguliuoja MiCA reglamentas. Lietuvos bankas nurodo, kad Lietuvoje pereinamasis laikotarpis baigėsi 2025 m. gruodžio 31 d., o kriptoturto paslaugų teikimas be veiklos leidimo laikomas neteisėta veikla. Leidimą turinčius teikėjus galima rasti ESMA registre.

ESMA registre (tikrinta 2026-09-25) nė viena iš mūsų lyginamų biržų nėra įrašyta kaip leidimą turinti, o MEXC svetainė Lietuvos banko sprendimu iš Lietuvos blokuojama. Šiuos faktus rodome prie kiekvienos biržos, kad galėtum spręsti pats.

Pirmiausia nuspręsk, kiek pinigų skiri ir ko nori: ilgam laikyti Bitcoin ar išbandyti prekybą. Tada pasirink teikėją, susikurk paskyrą, įsijunk dviejų žingsnių patvirtinimą ir atlik tapatybės patvirtinimą.

Pirmą pirkimą daryk maža suma ir paprasčiausiu būdu: spot rinkoje, be sverto. Pažiūrėk, kiek iš tikrųjų sumokėjai mokesčių, kaip atrodo tavo balansas ir kaip veikia išėmimas. Tik supratęs šiuos žingsnius, didink sumas ar bandyk sudėtingesnius dalykus.

Dažniausi terminai, kuriuos sutiksi biržose ir mūsų giduose.