Kriptovaliutų kasimas: kaip veikia ir ar apsimoka

Kriptovaliutų kasimas yra procesas, kai kompiuteriai sprendžia skaičiavimo užduotį, tuo apsaugo tinklą ir už tai gauna naujų monetų. Šiandien Bitcoin kasimas reikalauja specializuotos ASIC įrangos ir labai pigios elektros, todėl paprastam namų ūkiui jis retai apsimoka, o „kasimas telefonu“ realaus kasimo beveik niekada nedaro.

Žemiau paaiškiname, kaip kasimas veikia, iš ko susideda kaštai, kur slepiasi apgaulės ir kaip pačiam paskaičiuoti, ar kasimas tau turi prasmę.

Kriptovaliuta veikia blokų grandinėje: operacijos grupuojamos į blokus, o kiekvienas naujas blokas prijungiamas prie ankstesnio. Kaip pati grandinė sudaryta, aiškiname gide kas yra blockchain.

Kas įrašys kitą bloką, nusprendžia lenktynės. Kasėjų įrenginiai milijardus kartų per sekundę bando atspėti skaičių, su kuriuo bloko santrauka (hash) atitiktų tinklo nustatytą sąlygą. Atspėti galima tik bandant, tad laimi tas, kas turi daugiausia skaičiavimo galios. Laimėtojas įrašo bloką ir gauna atlygį: naujų monetų ir operacijų mokesčius. Šis principas vadinamas „proof of work“ (darbo įrodymas).

Tinklas pats reguliuoja sunkumą. Kai kasėjų ir galios daugėja, užduotis sunkėja, kad blokai būtų randami maždaug vienodu tempu. Todėl vienas įrenginys, kuris prieš kelerius metus kažką iškasdavo, šiandien su ta pačia galia gauna mažiau. Bitcoin atveju dar ir atlygis už bloką maždaug kas ketverius metus sumažėja perpus.

Kam visa tai? Kasimo kaina ir yra apsauga. Norint perrašyti istoriją ar dukart išleisti tas pačias monetas, reikėtų turėti daugiau skaičiavimo galios nei visi kiti kasėjai kartu. Tai kainuotų tiek, kad sukčiauti neapsimoka, o sąžiningai kasti apsimoka labiau.

Bitcoin tinkle bloką randa tas, kuris pirmas atspėja tinkamą skaičių. Vieno namų įrenginio dalis visoje tinklo galioje yra tokia maža, kad blokas jam gali nepasitaikyti net per daugelį metų. Tai loterija su labai mažu laimėjimo šansu ir kas mėnesį apmokama elektra.

Todėl beveik visi kasėjai jungiasi į kasimo baseinus (pools). Baseinas sujungia daugelio dalyvių galią, randa blokus dažniau ir atlygį padalija pagal tai, kiek kas prisidėjo. Pajamos tampa reguliaresnės, bet mažos, o baseinas pasilieka savo mokestį. Rinkdamasis baseiną žiūrėk į mokestį, išmokėjimo slenkstį ir tai, kiek laiko jis veikia.

ASIC yra įrenginys, sukurtas vienai užduočiai: skaičiuoti konkretaus algoritmo hash. Bitcoin atveju jis tai daro daug kartų efektyviau nei bet koks kompiuteris ar vaizdo plokštė. Kadangi visi tinklo kasėjai jau naudoja ASIC, kompiuteris prieš juos neturi realios galimybės.

Antras veiksnys yra elektra. ASIC dirba visą parą ir naudoja daug energijos, todėl kasėjo pelnas didele dalimi priklauso nuo kilovatvalandės kainos. Didieji kasėjai stato įrangą ten, kur elektra pigiausia, ir perka ją dideliais kiekiais. Namų ūkis moka mažmeninę kainą, o tai pakeičia visą skaičiavimą.

Mažesnes monetas su kitais algoritmais kartais dar kasa vaizdo plokštėmis, bet jų vertė labai svyruoja, o pelnas tirpsta taip pat greitai, kai prisijungia daugiau kasėjų.

Konkrečių kainų nerašome, nes jos greitai keičiasi, bet kaštų sąrašas visada tas pats. Prieš perkant bet kokią kasimo įrangą, kiekvieną eilutę įvertink savo skaičiais:

Dažnai pamirštama ir vieta. ASIC per parą skleidžia tiek šilumos ir garso, kad bute ar privačiame name be atskiros patalpos su vėdinimu jis tampa problema kaimynams ir šeimai. Žiemą šiluma iš dalies praverčia, bet vasarą ją reikia išpūsti lauk, o vėdinimas irgi naudoja elektrą.

Telefonas neturi nei skaičiavimo galios, nei aušinimo, kad realiai prisidėtų prie Bitcoin kasimo. Todėl programėlės, žadančios „kasti telefonu“, dažniausiai daro vieną iš kelių dalykų.

Prieš diegdamas tokią programėlę, užduok sau tris klausimus. Ką tiksliai „kasu“ ir ar ta moneta jau prekiaujama žinomose biržose? Ar galiu išsiimti tai, ką „iškasiau“, ir kokiomis sąlygomis? Kodėl programėlė prašo mokėti ar kviesti draugus, jei telefonas pats uždirba? Jei į bent vieną klausimą atsakymo nėra, programėlę geriau ištrinti.

Debesų kasimas (cloud mining) siūlo išsinuomoti kasimo galią kažkur toli esančiame duomenų centre ir gauti dalį atlygio. Teoriškai toks modelis gali egzistuoti, bet praktikoje ši sritis pilna schemų. Tipinis atvejis: tau rodo augantį balansą, o išsiimti leidžia tik įmokėjus daugiau arba sumokėjus „mokestį“. Vėliau svetainė dingsta.

Pavojaus ženklai tie patys kaip ir kitur: fiksuota ar „garantuota“ dienos grąža, spaudimas kviesti kitus, neaiškus įmonės adresas ir jokio įrodymo, kad įranga apskritai egzistuoja. Net jei paslauga tikra, sutarties kainoje jau yra tiekėjo pelnas, o visa monetos kainos rizika lieka tau. Daugiau apie tokias schemas rašome gide kaip uždirbti iš kriptovaliutų.

Ne visi tinklai kasami. Tinkluose su „proof of stake“ blokus tvirtina dalyviai, užstatę savo monetų, o ne skaičiavimo galia. Ethereum perėjo prie šio modelio 2022 m., todėl ETH nebekasamas. Paprastas žmogus tokiame tinkle gali dalyvauti per staking: užstato monetas tiesiogiai arba per platformą ir gauna atlygį.

Staking nereikalauja įrangos ar elektros, bet turi savų rizikų: monetos kaina gali kristi, užstatytos monetos kartais užrakinamos, o platforma pasilieka dalį atlygio. Pavyzdžiui, Revolut sąlygose numatyta, kad iš staking atlygio gali pasilikti nuo 0 iki 50 %.

Lyginant su kasimu, skirtumas esminis: staking atlygis priklauso nuo to, kiek monetų užstatei, o ne nuo to, kiek elektros sudegini. Todėl čia nereikia skaičiuoti kWh, triukšmo ar įrangos senėjimo, bet reikia įvertinti, ar apskritai nori laikyti tą monetą ilgai. Jei monetos nenorėtum turėti be atlygio, atlygis vargu ar tai pakeis. Staking atlygį taip pat užsirašyk su data ir verte eurais, nes VMI papildomai gautą kriptovaliutą laiko pajamomis natūra.

Specialaus VMI išaiškinimo apie kasimą mūsų tyrime nėra. Artimiausia bendra taisyklė: papildomai gauta kriptovaliuta VMI laikoma pajamomis natūra, vertinamomis rinkos kaina gavimo metu. Jei kasimas tampa reguliaria veikla, gali būti taikomas individualios veiklos režimas. Kaip tavo atveju, pasitikslink VMI.

Vėliau parduodant ar keičiant iškastas monetas galioja įprastos pardavimo taisyklės, aprašytos gide kripto mokesčiai Lietuvoje. Kaip vesti apskaitą ir deklaruoti, rasi gide kaip deklaruoti kriptovaliutas. Kiekvieną iškastą sumą užsirašyk su data ir verte eurais tą dieną.

Kripto kasykla namuose dažniausiai reiškia vieną ar kelis ASIC įrenginius garaže ar rūsyje. Vieno atsakymo visiems nėra, bet skaičiavimą gali atlikti pats. Pirma, iš gamintojo duomenų sužinok įrenginio galią ir skaičiavimo greitį. Antra, iš savo elektros sąskaitos paimk kWh kainą ir apskaičiuok mėnesio elektros išlaidas. Trečia, kasimo skaičiuoklėje pažiūrėk, kiek tokia galia šiandien duotų monetų, ir atimk baseino mokestį.

Elektros dalis skaičiuojama paprastai. Iliustracija su apvaliais skaičiais: įrenginys, naudojantis 1 000 W, per parą sunaudoja 24 kWh, per 30 dienų 720 kWh. Padaugink 720 iš savo kWh kainos ir gausi mėnesio elektros sumą vien įrenginiui, be vėdinimo. Tą sumą palygink su numatomu mėnesio atlygiu eurais.

Tada uždėk tris pataisas. Sunkumas ateityje greičiausiai augs, tad pajamos su ta pačia įranga mažės. Monetos kaina gali kristi, o elektros sąskaitą mokėsi eurais bet kuriuo atveju. Ir įrangos kainą reikia atsipirkti, kol ji dar konkurencinga.

Jei net optimistiniame scenarijuje elektra suvalgo didžiąją dalį pajamų, atsakymas aiškus. Daugumai žmonių paprasčiau monetą tiesiog nusipirkti: perkant už 100 USDT su 0,1 % spot „taker“ mokesčiu sumokėsi 0,1 USDT, be jokios įrangos ir triukšmo. Kaip tai padaryti, aprašėme gide kaip pirkti Bitcoin, o kur saugoti, gide apie kripto piniginę. Tai ne finansinis patarimas.