Kas yra blockchain? Blokų grandinė paprastai

Kas yra blockchain? Tai bendra skaitmeninė apskaitos knyga, kurią vienu metu laiko tūkstančiai kompiuterių, o nauji įrašai į ją dedami paketais (blokais), sujungtais į grandinę taip, kad seno įrašo nebeįmanoma tyliai pakeisti. Lietuviškai sakoma „blokų grandinė“, ir ant jos veikia Bitcoin, Ethereum, USDT bei visos kitos kriptovaliutos.

Žemiau išnarstome, iš ko ji susideda, kaip tinklas sutaria be bosų, kodėl už pervedimą moki mokestį ir ko blockchain tau tikrai negarantuoja.

Pradėk nuo apskaitos knygos (angl. ledger). Bankas veda vieną savo knygą: kas kiek turi ir kas kam pervedė. Blockchain daro tą patį, tik knyga vieša ir jos kopijas turi daugybė nepriklausomų dalyvių. Niekas vienas negali joje nieko išbraukti.

Įrašai į knygą dedami ne po vieną, o blokais. Blokas yra tarsi puslapis: jame surašyti keli šimtai ar tūkstančiai sandorių, laikas ir vadinamasis ankstesnio bloko „pirštų atspaudas“ (hash). Hash yra trumpas skaitmenų ir raidžių kodas, apskaičiuojamas iš viso bloko turinio. Pakeisk bent vieną skaičių, ir kodas pasikeičia visiškai.

Kadangi kiekvienas blokas nešiojasi ankstesniojo kodą, jie susijungia į grandinę. Norėdamas pakeisti seną įrašą, turėtum perskaičiuoti tą bloką ir visus po jo, o dar įtikinti daugumą tinklo, kad tavo versija teisinga. Būtent tai ir daro grandinę patikimą. Bendrą kriptovaliutų paveikslą rasi gide kas yra kriptovaliuta, o čia lįsime giliau į pačią technologiją.

Kompiuteriai, kurie laiko grandinės kopiją ir tikrina naujus įrašus, vadinami mazgais (angl. nodes). Kiekvienas mazgas pats patikrina, ar sandoris teisingas: ar siuntėjas turi tiek monetų, ar parašas tikras, ar tos pačios monetos neišleidžiamos du kartus. Netinkamą bloką mazgai tiesiog atmeta.

Lieka klausimas, kas turi teisę įrašyti kitą bloką. Tam skirtos sutarimo taisyklės (angl. consensus). Dvi labiausiai paplitusios yra šios.

Bitcoin ir Ethereum yra vieši tinklai: prisijungti mazgu, siųsti sandorius ir skaityti visą istoriją gali bet kas, leidimo klausti nereikia. Būtent tokiuose tinkluose gyvena kriptovaliutos, kurias perki biržose.

Privačius ar uždarus tinklus kuria įmonės ar jų grupės savo reikmėms, pavyzdžiui, tiekimo grandinės apskaitai. Ten dalyvius atrenka savininkas, o duomenys matomi tik jiems. Toks tinklas greitas ir pigus, bet pasitikėjimas vėl remiasi tuo, kas jį valdo. Kai kas nors reklamoje sako „mūsų projektas naudoja blockchain“, verta paklausti, kurį: viešą ar savo vidinį.

Viešų tinklų irgi daug, ir jie nesusikalba tarpusavyje savaime. Bitcoin tinklas nemato, kas vyksta Ethereum, o Tron nežino apie Solana. Todėl ta pati moneta skirtinguose tinkluose yra atskiri įrašai skirtingose knygose. Perkelti ją iš vieno tinklo į kitą galima tik per biržą arba specialų tiltą (angl. bridge), o tiltai patys yra dažnas įsilaužėlių taikinys.

Transakcija (sandoris) yra vienas įrašas: iš kurio adreso, į kurį, kiek ir kokios monetos. Ją pasirašai savo privačiu raktu, todėl tinklas žino, kad siuntei būtent tu. Kai sandoris patenka į bloką, jis gauna pirmą patvirtinimą, o kiekvienas vėlesnis blokas prideda dar po vieną. Biržos įnašą įskaito tik po tam tikro patvirtinimų skaičiaus, todėl pervedimas kartais užtrunka.

Block explorer yra vieša svetainė, kurioje gali peržiūrėti bet kurį tinklo bloką, adresą ar sandorį. Kiekvienas tinklas turi savo naršyklę: Bitcoin, Ethereum, Tron ir kiti. Įklijuoji sandorio ID (TxID arba hash), ir matai būseną, sumą, mokestį ir patvirtinimų skaičių.

Praktiškai tai labai naudinga. Jei birža rašo, kad išėmimas įvykdytas, o pinigų nematai, paprašyk TxID ir pažiūrėk naršyklėje. Jei sandoris ten patvirtintas, problema gavėjo pusėje, ne tinkle. Jei jo nėra visai, vadinasi, birža jo dar neišsiuntė, ir klausti reikia jos. Daugiau apie tai gide kaip išsiimti lėšas iš kripto biržos.

Bloke vietos ribotai, o norinčių į jį patekti daug. Mokestis yra tavo pasiūlymas kasėjui ar tvirtintojui įtraukti būtent tavo sandorį. Ethereum ir panašiuose tinkluose šis mokestis vadinamas „gas“. Kai tinklas apkrautas, mokesčiai kyla, kai ramu, krenta. Be to, mokestis apsaugo tinklą nuo šlamšto: siųsti milijonus beverčių sandorių kainuotų per brangiai.

Čia slypi praktinė pamoka. Ta pati moneta gali keliauti skirtingais tinklais. USDT, pavyzdžiui, yra Ethereum (ERC20), Tron (TRC20), BNB Smart Chain (BEP20), Solana ir kituose tinkluose. Kiekvienas jų turi savo mokesčius ir greitį, o bendra tendencija tokia, kad ERC20 dažniausiai brangiausias. Konkrečių sumų nerašome, nes jos keičiasi kasdien.

Pavyzdys: nori atrakinti WEEX premijos pakopą, kuriai reikia įnešti 100 USDT. Siunčiant tokią nedidelę sumą brangiu tinklu, mokestis suvalgytų pastebimą jos dalį, o pasirinkus tinklą, kurio gavėjas nepalaiko, pinigai gali įstrigti. Kaip rinktis tarp TRC20, ERC20 ir BEP20, išsamiai aiškiname gide kas yra USDT.

Išmanioji sutartis (angl. smart contract) yra programa, įrašyta į blockchain ir veikanti pagal iš anksto nustatytas taisykles. Paprasčiausias palyginimas: gėrimų automatas. Įmeti monetą, paspaudi mygtuką, ir automatas atiduoda gėrimą be pardavėjo. Niekas negali sustabdyti automato pusiaukelėje, jei taisyklės įvykdytos.

Ant išmaniųjų sutarčių veikia beveik viskas, kas nėra pats Bitcoin: žetonai, decentralizuotos keityklos, skolinimo platformos. Net USDT Ethereum ar Tron tinkle yra išmanioji sutartis, kuri skaičiuoja, kuriam adresui kiek žetonų priklauso. Plačiau apie tokias monetas gide kas yra stablecoin.

Bėda ta, kad sutartį rašo žmonės, o žmonės klysta. Jei kode yra klaida, ja gali pasinaudoti įsilaužėliai, o įvykdyto sandorio niekas neatšauks. Todėl „veikia ant blockchain“ dar nereiškia „saugu“.

Blokų grandinė garantuoja vieną dalyką: kad įrašytas sandoris tikrai įvyko ir niekas jo tyliai nepakeis. Visa kita lieka tavo atsakomybe.

Apie blockchain prirašyta daug ir ne viskas tiesa. Štai keli mitai, kuriuos girdime dažniausiai, ir kaip yra iš tikrųjų.

Tai ne finansinis patarimas, o technologijos paaiškinimas. Kur palyginti biržas, rasi kripto biržų sąraše.