Kokią kriptovaliutą pirkti: kaip išsirinkti pačiam
Kokią kriptovaliutą pirkti, tau nepasakys nei mes, nei kas nors kitas, kas kalba sąžiningai: niekas nežino, kuri moneta brangs. Į klausimą „kokia kriptovaliuta pirkti“ galima atsakyti kitaip: suprasti, kokių rūšių monetų būna, kam kiekviena skirta ir ką pasitikrinti prieš dedant pinigus.
Žemiau rasi tvarką, pagal kurią bet kurią monetą gali įvertinti pats. Konkrečių monetų nesiūlome ir kainų nespėjame. Tai ne finansinis patarimas, tik būdas rečiau klysti.
Kokią kriptovaliutą pirkti: pirma suprask, kokių jų būna
Kriptovaliutų yra tūkstančiai, bet beveik visos telpa į penkias grupes. Jos skiriasi paskirtimi ir rizika, todėl dėti jų į vieną krūvą neverta. Jei pati sąvoka dar nauja, pradėk nuo gido kas yra kriptovaliuta.
- •Bitcoin. Pirmoji ir geriausiai žinoma kriptovaliuta. Jos kiekis ribotas: daugiau nei 21 milijonas monetų niekada nebus išleista. Bitcoin neturi leidėjo ar įmonės, kuri jį valdytų, o prekiaujama juo praktiškai visose biržose. Kaina svyruoja stipriai, tačiau tai seniausia ir daugiausiai nagrinėta moneta. Pirkimo žingsniai surašyti gide kaip pirkti Bitcoin.
- •Didelės išmaniųjų sutarčių platformos. Šios grupės pavyzdys yra Ethereum: tinklas, kuriame veikia programos, o jo moneta reikalinga mokėti už operacijas tame tinkle. Tokių platformų yra ne viena ir jos konkuruoja tarpusavyje. Prie bendro kainų svyravimo čia prisideda dar viena rizika: ar tinklu iš tikrųjų kas nors naudosis.
- •Stabiliosios monetos. Jų kaina susieta su valiuta, dažniausiai JAV doleriu. Žinomiausia yra USDT. Jos skirtos atsiskaityti ir prekiauti, o ne laukti kainos kilimo: biržose dauguma porų kotiruojamos būtent USDT. Rizika čia kitokia, nes priklausai nuo leidėjo ir jo rezervų. Plačiau gide kas yra USDT.
- •Maži altkoinai. Tūkstančiai mažesnių projektų, nuo rimtų bandymų iki seniai apleistų. Informacijos apie juos mažiau, pirkėjų ir pardavėjų mažiau, o kaina per dieną gali pasikeisti dešimtimis procentų į bet kurią pusę. Dalis tokių monetų ilgainiui tiesiog išbraukiamos iš biržų.
- •Meme monetos. Sukurtos iš pokšto ar bendruomenės, be produkto ir be pajamų. Jų kainą lemia vien dėmesys: kol apie monetą kalba, ji juda, kai nustoja kalbėti, pirkėjų nebelieka. Tai rizikingiausia grupė iš visų.
Šeši klausimai prieš perkant bet kurią monetą
Šie klausimai tinka ir Bitcoin, ir monetai, apie kurią vakar išgirdai iš kolegos. Jei į pusę jų atsakymo nerandi per dešimt minučių, tai jau yra atsakymas.
Atsakymų ieškok keliose vietose: projekto svetainėje ir dokumentuose, biržos puslapyje apie tą monetą, kur rodomas kiekis ir apyvarta, ir pačioje pavedimų knygoje. Jei viskas, ką randi, yra reklaminiai šūkiai ir pažadai, o apie kiekį ir savininkus nė žodžio, tai irgi informacija.
- •Ką ji daro? Jei savais žodžiais negali paaiškinti, kam moneta reikalinga ir kas ja naudojasi, perki pavadinimą.
- •Kas ją leidžia? Bitcoin leidėjo neturi. Dauguma kitų monetų turi komandą ar įmonę. Pasižiūrėk, ar ji vieša ir kokią dalį monetų pasiliko sau: jei didžioji dalis priklauso keliems savininkams, jie gali parduoti bet kurią dieną.
- •Koks jos kiekis? Ar yra maksimalus monetų skaičius, kiek jų jau apyvartoje ir kiek dar bus išleista. Kai kasmet išleidžiama daug naujų monetų, kiekviena turima moneta sudaro vis mažesnę viso kiekio dalį.
- •Kur ja prekiaujama? Moneta, kurią rasi tik vienoje mažoje biržoje, yra visai kas kita nei ta, kuria prekiaujama dešimtyse vietų.
- •Koks likvidumas? Pažiūrėk paros apyvartą ir pavedimų knygą. Jei tarp geriausios pirkimo ir pardavimo kainos žioji keli procentai, tiek prarandi vos nusipirkęs.
- •Ar galėsi ją parduoti? Pasitikrink, ar birža leidžia monetą ne tik pirkti, bet ir parduoti bei išsiųsti į kitą piniginę. Pasitaiko monetų, kurių pardavimą riboja pats jų kodas.
Kodėl pigi moneta dar nereiškia, kad ji pigi
Dažna naujoko mintis: Bitcoin per brangus, nusipirksiu monetą už kelis centus, jai kilti lengviau. Vieneto kaina nieko nepasako, kol nežinai, kiek tų vienetų yra. Lyginti reikia rinkos kapitalizaciją: vienos monetos kainą, padaugintą iš apyvartoje esančių monetų skaičiaus.
Pavyzdys su išgalvotais apvaliais skaičiais, tik iliustracijai. Moneta A kainuoja 0,01 €, o jos apyvartoje yra 100 milijardų vienetų. Moneta B kainuoja 1 000 €, o jos yra 1 milijonas vienetų. Abiejų kapitalizacija vienoda: 1 milijardas eurų. Rinka jas vertina lygiai tiek pat, nors viena atrodo „pigi“, o kita „brangi“.
Dabar tas pats pavyzdys toliau. Kad moneta A pasiektų 1 €, jos kapitalizacija turėtų išaugti iki 100 milijardų eurų, tai yra šimtą kartų. Klausimas „ar ji gali kainuoti eurą“ iš tikrųjų reiškia „ar atsiras tiek pinigų, norinčių ją pirkti“. Be to, visų kriptovaliutų galima pirkti dalimis, tad Bitcoin už 20 eurų yra visiškai įprastas pirkinys.
Kapitalizaciją ir monetų kiekį rodo biržos ir kainų sekimo svetainės. Atkreipk dėmesį į du skaičius: kiek monetų yra apyvartoje dabar ir koks maksimalus kiekis. Jei apyvartoje tik maža dalis viso kiekio, likusios monetos kada nors pasieks rinką, o daugiau pardavėjų reiškia spaudimą kainai.
Kodėl biržoje su 2 000 monetų rasi ir šlamšto
Birža uždirba iš prekybos mokesčių, todėl jai naudinga turėti kuo daugiau prekybos porų. Monetos įtraukimas į biržos sąrašą nėra kokybės ženklas ir nieko nesako apie jos ateitį. Tai tik reiškia, kad ja galima prekiauti.
Geras pavyzdys yra MEXC: joje apie 2 000 monetų, naujos atsiranda vienos pirmųjų, ir tai yra jos privalumas tiems, kas ieško retų altkoinų. Tas pats faktas yra ir trūkumas: tarp tiek pavadinimų pasitaiko ir šlamšto, todėl prieš perkant reikia pasidomėti pačiam. Atskirai primename, kad Lietuvos bankas mexc.com įtraukė į neteisėtų finansinių paslaugų svetainių sąrašą (tikrinta 2026-09-25), todėl iš Lietuvos ši svetainė blokuojama.
Ką tik įtrauktos monetos turi dar vieną ypatybę: pirmomis valandomis ir dienomis jų kaina šokinėja labiausiai, o istorijos, pagal kurią galėtum ką nors spręsti, dar nėra. Jei perki tik todėl, kad moneta nauja, tai lažybos.
Būna ir atvirkščiai: birža monetą išbraukia iš sąrašo. Tada paprastai skiriamas terminas ją parduoti arba išsiųsti kitur. Jei tuo metu moneta nebeprekiaujama niekur kitur, pirkėjų gali tiesiog nebūti. Todėl klausimas, kur dar ja prekiaujama, yra praktinis, ne teorinis.
Kiek monetų turi mūsų lyginamos biržos
Skaičiai iš pačių biržų duomenų, tikrinti 2026-09-08. Jie apytiksliai ir keičiasi, nes monetos nuolat pridedamos ir išbraukiamos.
- •MEXC: apie 2 000 monetų (iš Lietuvos svetainė blokuojama).
- •Bitget: apie 800.
- •BingX: apie 700.
- •WEEX: apie 200.
- •Bitunix: apie 180.
- •YuBit: apie 120.
Ar didesnis pasirinkimas tau ką nors duoda
Jei ketini pirkti Bitcoin, didelės platformos monetą ar USDT, tiks bet kuri iš šių biržų: žinomiausios monetos yra visur. Didelis sąrašas praverčia tik tada, kai ieškai konkretaus mažo altkoino. O tai kaip tik ta grupė, kurioje rizika didžiausia.
Renkantis biržą daugiau sveria mokesčiai, eurų įnešimo būdai ir tai, ar birža turi licenciją veikti ES. Šiuos dalykus greta sudėjome biržų palyginime.
Pavojaus ženklai, kai monetą tau kažkas perša
Dauguma blogų pirkinių prasideda ne nuo tavo paties idėjos, o nuo kito žmogaus entuziazmo. Sustok, jei matai bent vieną iš šių dalykų.
- •Garantuota grąža. Niekas negali garantuoti kriptovaliutos kainos. Kas žada fiksuotus procentus per dieną ar savaitę, tas arba meluoja, arba pats nesupranta, ką parduoda.
- •Influencerio reklama. Žmogus su didele auditorija gali būti gavęs monetų nemokamai arba atlygį už įrašą. Jo interesas yra tavo pirkimas, ne tavo pelnas.
- •Spaudimas skubėti. „Liko dvi valandos“, „vėliau bus per vėlu“, „tik šiai grupei“. Gera proga neišnyksta dėl to, kad per naktį pagalvojai.
- •Nepažįstamasis žinutėse. Pažintis internete, kuri po savaitės virsta pokalbiu apie investicijas, yra žinoma apgavystės schema.
- •Moneta, kurios nėra jokioje žinomoje biržoje, arba platforma, kuri leidžia įnešti, bet neleidžia išsiimti.
Kiek dėti į vieną monetą ir kam skaidyti
Pirmas sprendimas yra suma, ne moneta. Nuspręsk, kiek iš viso skiri kriptovaliutoms, ir tegul tai būna pinigai, kurių netekęs gyventum taip pat kaip iki šiol. Tik tada dalyk tą sumą.
Kuo rizikingesnė grupė, tuo mažesnė dalis jai turėtų tekti. Į mažą altkoiną ar meme monetą dėk tik tiek, kiek ramiai nurašytum iki nulio, nes toks scenarijus šioje grupėje yra realus.
Skaidymas padeda tik tada, kai skaidai tarp skirtingų dalykų. Penki maži altkoinai nėra apsauga: krentant rinkai jie dažniausiai krenta kartu, ir stipriau nei didžiosios monetos. Kriptovaliutos apskritai turėtų būti tik dalis tavo santaupų, greta rezervo banko sąskaitoje.
Stabilioji moneta į šį skaidymą neįeina kaip saugi santaupų vieta. Jos kaina nesvyruoja kaip Bitcoin, bet indėlių draudimas jai negalioja, o vertė priklauso nuo leidėjo. Tai prekybos įrankis.
Iš anksto sugalvok ir kada parduosi: pasiekus tam tikrą sumą, po tam tikro laiko ar prireikus pinigų. Be tokio plano sprendimą priimsi tada, kai kaina kris ir bus baisu. Kaip visa tai sudėti į vieną tvarką, rašome gide kaip investuoti į kriptovaliutas, o apie pirmąją monetą atskirai: ar verta pirkti Bitcoin.
Trumpai
Jei skaitei tik šią dalį, pasiimk bent tiek.
- •Pirma nuspręsk, kuri grupė tau reikalinga: Bitcoin, didelė platforma, stabilioji moneta, mažas altkoinas ar meme moneta. Jų rizika labai skirtinga.
- •Prieš pirkdamas atsakyk į šešis klausimus: ką moneta daro, kas ją leidžia, koks kiekis, kur ja prekiaujama, koks likvidumas ir ar galėsi parduoti.
- •Žiūrėk į rinkos kapitalizaciją, ne į vieneto kainą. Moneta už centą nėra pigesnė už monetą už tūkstantį.
- •Tai, kad moneta yra biržoje, nieko nesako apie jos kokybę. Kuo ilgesnis biržos sąrašas, tuo daugiau jame atsitiktinių pavadinimų.
- •Garantuota grąža, spaudimas skubėti ir svetimas entuziazmas yra pavojaus ženklai. Daugiau schemų aprašėme gide apie kripto premijų apgavystes, o kur nusipirktą monetą laikyti, gide apie kripto pinigines.
Susiję gidai
Mūsų pasirinkimas
Pasiimk Bitget premiją
Iki 6 200 USDT premija naujokams